Stemplės ir skrandžio ligų diagnostika ir chirurginis gydymas – bendros gydytojų kompetencijos, diagnostikos bei gydymo naujovės, tendencijos, algoritmai.

1. Stemplės achalazija ir GERL Stemplės achalazijos etiopatogenezė, klinika, pagrindiniai diagnostikos metodai: fibrogastroduodenoskopija (FGDS), stemplės rentgenografija su kontrastu, sfinkteromanometrija. Medikamentinis gydymas (įskaitant botulino toksino injekcijas į apatinį stemplės sfinkterį) ir jo efektyvumo bei trukmės įvertinimas. Baliondilatacijos atlikimo technika, indikacijos, galimos komplikacijos ir ilgalaikiai rezultatai. Chirurginis achalazijos gydymas – Hellero operacija (kardiomiotomija), jos modifikacijos, galimos intraoperacinės ir pooperacinės komplikacijos, gydymo rezultatai bei pacientų stebėsena. Gastroezofaginės jungties anatomija ir histologija, gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) etiologija ir patogenezė, klinikiniai simptomai. GERL diagnostika (FGDS, stemplės gleivinės biopsija, stemplės rentgenografija, prireikus – 24 val. pH-metrija ir manometrija), ezofagito stadijos ir jų klinikinė reikšmė, ezofagito komplikacijos (Barretto stemplė, striktūros ir kt.). Hiatinių išvaržų tipai, jų sąsajos su GERL. GERL chirurginio gydymo indikacijos, taikomi operacijų būdai (fundoplikacijos ir jų variantai), jų rezultatai ir galimos komplikacijos. 2. Stemplės vėžys Stemplės vėžio histologiniai tipai ir jų klinikinė reikšmė. Pagrindiniai etiologiniai veiksniai, ligos klinikinė eiga ir simptomai. Diagnostikos algoritmas: FGDS su gleivinės biopsija, stemplės rentgenografija, kompiuterinė tomografija, endosonografija, funkciniai tyrimai. Stemplės vėžio vietinio ir sisteminio išplitimo požymiai, jų įtaka gydymo taktikai. Siewert’o klasifikacija ir jos reikšmė chirurginio gydymo planavimui. Ezofagoplastikos principai, stemplės rekonstrukcijos būdai (naudojant skrandį, plonąją žarną, storąją žarną), jų privalumai ir trūkumai. Paliatyvus stemplės vėžio gydymas – stentavimo, gastrostomijos, maitinimo jejunostomijos indikacijos ir technika. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė chemoradioterapija, jos tikslai, indikacijos ir pagrindiniai taikymo principai. 3. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomija, fiziologija, opaligės chirurginis gydymas Viršutinio pilvo ertmės aukšto topografinė anatomija. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos topografinė anatomija, kraujotaka, veninė ir limfinė drenažo sistema, įnervacija. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos fiziologija, motorika. Skrandžio sekrecinės funkcijos neurohumoralinė reguliacija, HCl ir gastriną produkuojančios zonos, jų klinikinė reikšmė. Pagrindiniai anatominiai skrandžio orientyrai, Van-Hotemo taškas ir jo praktinė reikšmė operacinėje. Chirurginis pepsinės opaligės gydymas: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės chirurginio gydymo indikacijos, konservatyvaus gydymo nesėkmės kriterijai. Vagotomijos (kamieninė, selektyvinė, labai selektyvinė), pyloroplastikos, rezekcinių skrandžio operacijų (distalinės rezekcijos ir kt.) metodikos, jų deriniai, privalumai ir trūkumai. Operacinio gydymo rezultatai, ankstyvųjų ir vėlyvųjų pooperacinių komplikacijų (dumpingo sindromas, anastomozės striktūros ir kt.) profilaktika ir gydymas. 4. Skrandžio vėžys Skrandžio vėžio etiologija, patogenezė, klinikiniai simptomai ir ligos eigos ypatumai. Diagnostika ir diferencinė diagnostika: klinikinis ištyrimas, FGDS su daugkartine biopsija, endoskopiniai naviko vertinimo kriterijai, ultragarsinis ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, prireikus – endosonografija, PET/CT. Skrandžio vėžio žymenų (CEA, CA 19-9 ir kt.) reikšmė diagnostikoje ir stebėsenoje. Skrandžio limfmazgių grupės, jų pažeidimo reikšmė stadijavimui ir gydymui. Chirurginio gydymo principai: radikalumo kriterijai, neoperabilumo ir metastazavusios ligos požymiai. Radikalios skrandžio vėžio operacijos – endoskopinė mukozektomija ankstyvam vėžiui, skrandžio rezekcija, gastrektomija, proksimalinė skrandžio rezekcija, jų parinkimo kriterijai ir technikos principai. Limfadenektomijos D1, D2 apimtis, indikacijos ir onkologiniai rezultatai. Skrandžio vėžio komplikacijos (kraujavimas, stenozė, perforacija), jų chirurginio gydymo apimtys. Paliatyvios operacijos (aplinkkelio anastomozės, stentavimas ir kt.) ir paliatyvios priežiūros principai. 5. Pooperacinių komplikacijų valdymas ir mitybos užtikrinimas Anastomozės siūlių nelaikymo diagnostika (klinikiniai simptomai, laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai, KT, kontrastiniai tyrimai), rizikos veiksniai ir profilaktika. Minimaliai invazyvių intervencijų galimybės (perkutaninė drenaža, endoskopiniai metodai, stentavimas, vakuuminė terapija) ir jų vieta gydymo algoritme. Paciento mitybos būklės įvertinimas prieš operaciją ir po jos, pagrindiniai vertinimo rodikliai. Enterinio ir parenterinio maitinimo indikacijos, metodai ir taikymo ypatumai. Indikacijos stentavimui esant striktūroms, nesandarumui ar neoperabiliam navikui, stentavimo technikos pagrindai ir galimos komplikacijos. • Praktinių klinikinių įgūdžių vertinimas Pateikus klinikinę situaciją ar išsamią ligonio istoriją, vertinamas gebėjimas: • nustatyti pagrindinę ligą ir jos komplikacijas, • suplanuoti racionalų ištyrimo planą ir interpretuti tyrimų rezultatus, • parinkti optimalią gydymo taktiką (konservatyvią, endoskopinę ar chirurginę), • pagrįsti operacijos apimtį ir tinkamiausią operacijos būdą, • įvertinti galimas pooperacines komplikacijas ir numatyti jų profilaktiką bei gydymo algoritmą.